„Latvijos dujos“ aktyviai dirba, kad pagrindinės veiklos produktus papildytų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiais produktais. Siekiant skatinti šią kryptį, investuojamos lėšos į dujų gamybą iš atsinaujinančių išteklių, aktyviai dalyvaujama rengiant norminius aktus, atliekama tinkamiausių technologijų analizė, tiriamas atsinaujinančių dujų įpurškimas į paskirstymo bei perdavimo tinklus ir panaudojimas transporte, taip pat vykdomas bendras visuomenės švietimas rengiant seminarus ir skelbiant naujausią informaciją šia tema“, – sako „Latvijos dujų“ verslo plėtros vadovas Olavas Liecis.
Biometano nauda
Nors gamtinės dujos, kurios šiuo metu sudaro apie 25 % pasaulinės pirminės energijos tiekimo, turi mažiausią anglies dioksido emisijos lygį, vis labiau pripažįstama mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų svarba. Tai biometanas, gaminamas anaerobinio apdorojimo būdu, sintetinės gamtinės dujos ir mažai anglies dioksido išskiriantis vandenilis. Dabartinis gamybos lygis, taip pat santykinės biometano, sintetinių gamtinių dujų ir vandenilio sąnaudos rodo, jog svarbu, kad būtent biometanas būtų politikos prioritetas. Apie biometano naudą dažniausiai kalbama tik energetiniu požiūriu, tačiau svarbu prisiminti ir visus teigiamus aspektus, kuriuos biometano gamyba užtikrina žvelgiant iš aplinkos apsaugos ir tvarumo taško.
Esama infrastruktūra yra gerai prižiūrėta ir tinkama biometanui
Biodujos ir biometanas yra atsinaujinančios dujos (AD), kurios padeda sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visoje jų vertės grandinėje. Šių dujų naudojimas yra esminis, jei norime paspartinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą keliuose sektoriuose, įskaitant pramonę, pastatų šildymą, transportą ir žemės ūkį.
Biometano įtraukimas į gamtinių dujų tinklą, siekiant pakeisti tradicinius dujinius energijos nešiklius, nereikalauja papildomų investicijų į naujos infrastruktūros plėtrą. Latvijoje esanti gamtinių dujinių infrastruktūra taip pat yra paruošta biometanui. Tai yra pagrindinė sąlyga siekiant didinti dujų tiekimo sektoriaus dekarbonizaciją ir užtikrinti prieinamą kainą atsinaujinančios energijos vartotojams. Be to, biometanas yra lengvai saugomas ir gali būti gaminamas nuolatiniais kiekiais, taip subalansuojant energijos tiekimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės ar vėjo. Kadangi atliekų srautai susidaro lokaliai, biometanas atitinkamai gaunamas iš vietinių išteklių, užtikrinant vietos rinkos saugumą ir mažinant priklausomybę nuo išorinių paslaugų teikėjų.
Atliekų vertimas energija
Biodujos susidaro skaidantis organinėms medžiagoms ir atliekoms. Šios atliekos kraunamos į biodujų bioreaktorius be deguonies. Įvairios bakterijos skaido organines medžiagas ir išsiskiria dujų mišinys: 45–85 % metano ir 25–50 % CO2. Tai natūralus procesas, dar vadinamas anaerobiniu perdirbimu, nuo seno taip rauginama duona ir verdamas alus. Proceso rezultatas – atsinaujinančios dujos, kurios panaudojamos labai įvairiai. Pavyzdžiui, išvalius biodujas susidaro biometanas. Išvalius biodujas nuo CO2, vandens, sieros vandenilio ir kitų priemaišų, gaunamos didelio šilumingumo dujos, kurias galima tiekti į gamtinių dujų tinklą ir saugiai naudoti nekeičiant gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, taip pat galutinio vartojimo sektoriaus įrenginiuose.
Tvarus žemės ūkis ir anglies grandinės uždarymas
Su biodujų gamyba, taigi ir įtraukimu į tvarų išteklių valdymą ir energetiką, tiesiogiai susijęs tvarus žemės ūkis ir vadinamasis anglies grandinės uždarymas.
Biodujų gamybos proceso metu gaunamas digestatas yra likusi suirusios biomasės dalis: tai stabilus, organinis ir daug maistinių medžiagų (N, P, K) turintis substratas. Skirtingai nuo žaliavų, naudojamų biodujoms gaminti, digestatas gali būti tiesiogiai naudojamas kaip organinės trąšos. Be to, organinių trąšų naudojimas turi keletą privalumų: pirmiausia ir svarbiausia – tai leidžia pakartotinai panaudoti maistines medžiagas ir jomis pakeisti mineralines arba iškastines trąšas. Palyginti su neapdorotu mėšlu, digestatas taip pat yra dezinfekuojamas, nes biodujų gamybos procesas neutralizuoja daugumą jame esančių ligų sukėlėjų.
Gaminant biometaną kaip šalutinis biodujų valymo produktas susidaro CO2. Naudojant jo srautą galima maksimaliai padidinti fotosintezės potencialą šiltnamiuose. Taip pat CO2 galima įvairiai panaudoti maisto pramonėje. Tai paskutinis vadinamojo trumpojo anglies ciklo, proceso, kuris prasideda organinėse atliekose esančios anglies panaudojimu biodujoms gaminti, etapas. Trumpasis anglies ciklas tęsiasi pakartotinai naudojant digestate esančią anglį ir baigiasi į atmosferą patekusios anglies panaudojimu fotosintezei.
Švarus transportas
Transporto sektoriuje biometanas naudojamas kaip suslėgtas (CNG) arba suskystintas (LNG) biokuras – jis vadinamas bioCNG arba bioLNG. Biometanas transporto sektoriuje yra labai svarbus siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, jei atsižvelgiama į visą transporto priemonių anglies pėdsaką (well-to-wheel). Naudojant tik vienų atsinaujinančių dujų – biometano – potencialą, galima realiai sumažinti aplinkos taršą dviejuose labai daug energijos sunaudojančiuose transporto sektoriaus segmentuose: krovininiame ir jūrų transporte, kuriuos sunku elektrifikuoti ir kurių elektrifikavimas būtų objektyviai mažiau efektyvus nei, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių transportas ir viešasis transportas.
Žiedinės ekonomikos principų diegimas
ES strateginėje iniciatyvoje „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ numatomi būdai, kaip įgyvendinant sinergiją tarp skirtingų sektorių politikos krypčių (ypač pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, kuri apima atsinaujinančius energijos šaltinius, transporto modernizavimą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones) užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą ir pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą pereinant prie žiedinės ekonomikos. Efektyvaus išteklių naudojimo Europoje vadovas nustatė konkrečias ES išteklių efektyvumo politikos kūrimo kryptis, kurios buvo įgyvendintos Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Čekijoje, Suomijoje, Airijoje ir keliose kitose ES šalyse. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos energetikos srityje šiose šalyse taip pat vyksta sėkmingiau nei kitur.
Biodujos daugiausia gaminamos iš organinių atliekų, o tai savaime reiškia, kad šis procesas priklauso bendrai žiedinės ekonomikos arba, konkrečiau, žiedinės energijos ekonomikos, sistemai. Biodujų gamybos šaltiniai gali būti žemės ūkio atliekos, mėšlas, taip pat biologinės atliekos iš namų ūkių ar pramoninių bei komercinių objektų. Be to, biodujas galima gauti iš nuotekų bei sąvartynų, o tai dar labiau padidina jų, kaip antrinio resurso, pridėtinę vertę.
